Pagal Quotes

Didžiausia mano nelaimė — kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti. Tačiau niekad nemokė būti savimi. Būti savimi anaiptol nėra paprasta, tam reikalingas didis talentas. Dabar dažnai pamanau, kad genialumas tėra viso labo tobulas gebėjimas begal tvirtai, užsispyrus, ligi pat gali išlikti pačiu savimi.

Dabartis savaime kuria ateitį. Jeigu mes visi norėtume numatyti, įspėti ateitį ir pagal ją formuoti dabartį, mes rizikuotume žiauriai apsirikti: prasilenkti su ateitim ir nieko gero neduoti dabarčiai.

aqal k andhon main chup hay faraaz kitni sayani is pagal ki batain hain

Jeigu būtų kur nors pasaulyje tokia vieta, kur tikrai vieną valandą per visus metus būtų galima gauti ką nors valgomo, jis kaip tik šią valandą, tarsi kokio įkvėpimo genamas, užsidėtų kepurę, išeitų, nueitų tiesiai lyg pagal kompasą ten, kur yra valgis, ir jį surastų. <...> Tai yra kažkokia mįslė, galima pamanyti, kad jis iš žemės iškasa. Didžiausias jo laimėjimas buvo keturios dėžės omarų.

EPO nebeaptinkamas jau praėjus kelioms paroms (gal net valandoms) po dūrio, o poveikis tęsiasi. Jo vartojimas dažniau nustatomas netiesiogiai - pagal per daug išaugusią eritrocitų koncentraciją arba suradus preparato, tarkime, sportininko žmonos automobilio bagažinėje.

<...> žmogus gimė, gyveno, o paskui dėl vienos ar kitos priežasties numirė. Štai ir viskas. Smulkmenas galite pridėti pagal savo skonį, iš savo išgyvenimų.

Adrenalinas ilgina gyvenimą. Kas nuo tilto šoka su virve, adrenalino pagamina tik sau, kas be virvės, adrenalino pagamina visiems. Tik pagal savo gerumą nuspręsite, kaip pasielgti.

Žmogaus portretas, nutapytas pagal jo mėgstamiausias citatas. Guldau galvą, tai būtų pats tiksliausias portretas!

Žmogaus psichika „pagal liniją“ niekuomet nesiformuoja, kol ji tebėra žmogaus psichika! Rašytojas rašo taip, kaip jis jaučia, kaip jis mato pasaulį, — kiekvienas kitaip, savaip, — kaip ir visi menininkai kūrėjai. O paskui jam sako: ne taip, ne pagal liniją! Tavo tokiam personažui reikia viena koja prikirpti, nosis — pridurti. Prasideda rašytojui Golgotos kančios.

Pagal Šašos teoriją žmonės nenori vieni kitų suprasti ne tik todėl, kad negali. Ne tik todėl, kad jų smegenys nesimetriškos kitų smegenims. O dažniausiai todėl, kad jiems iš to jokios naudos.

Sausio 5 Nesuskaitomi gyvenimo variantai. Gyventi amžinai. Gy­venti tik trumpą momentą. Gyventi kartu. Išsiskirti ir niekad nesusitikti. Pagal Sartre’ą (Camus nekrologe), nes ir niekad ne­besusitikti, yra tik kitas kartu gyvenimo būdas.

Nes nors žmogus vertinamas pagal darbus, pagal tai, ką yra pasakęs ar padaręs, pats save jis vertina pagal tai, ką drįstų padaryti, ką galėjo pasakyti ar padaryti; tokį vertinimą neišvengiamai apsunkina ne vien jo vaizduotės aprėptis ir ribos, bet ir nuolat kintamas jo abejonės ir savivertės matas.

– Kam tada Dievas sukūrė tokį netobulą žmogų? – paklausiau pašnekovo. – Laisvą žmogų! Tai yra laisvės kaina. Jis turėjo du variantus: sukurti žmogų-programą, kuri niekada nesuklys, arba pagal savo paveikslą – laisvą ir kuriantį. Jis pasirinko antrą variantą, tad nėra ko stebėtis – kūrėjas gali peraugti į griovėją.

Tačiau jei stoviu pasaulio pradžioje, ar turiu manyti, kad pasaulis baigiasi manimi, kad jis yra tik manyje, tarsi koks šešėlinis marionečių spektaklis, kurį tvarkau kaip noriu, pagal savo užgaidas.Priešingai : Save aš atrandu tik atrasdamas pasaulį, o kadangi pasaulis yra visa tai,kas nesu aš,šią mintį galima nusakyti taip: Save randu tik surasdamas Kitą.

Metai nėra pinigai - jų skaičiuoti nereikia.

Vis dėlto biblinė istorija turi ir senesnių prasmės klodų. Daugumoje semitų kalbų "Eva" (Ieva) reiškia "gyvatę" ar net "moteriškos lyties gyvatę". Taigi mūsų biblinės pramotės vardas slepia archajinį animistinį mitą, pagal kurį gyvatės yra ne mūsų priešai, o protėviai. Daugelis animistinių kultūrų tiki, kad žmonės kilo iš gyvūnų, įskaitant gyvates ir kitus roplius.

Sisitema turi pakankamai galios, kad nustatytų, pagal kokius kriterijus žmonės priimami į aukštąsias mokyklas, valstybinius ir privačius postus. Todėl mokiniai visomis pastangomis siekia gauti aukštus pažymius. Visus geidžiamus postus užima žmonės , mokęsi gerais pažymiais, - kartu jie palaiko jiems duris atvėrusią sistemą. Tai, kad švietimo sistema kontroliuoja lemiamus egzaminus, suteikia jai dar daugiau galios ir sustiprina įtaką aukštosioms mokykloms, valstybinėms institucijoms ir darbo rinkai,

WO PAL BHI KYA PAL THE WO PAL BHI KYA PAL THE. JO BITE HUE KAL ME THE. BITAYA THA EK WAQT UN DOSTO KE SATH BHULE BISRE UN RATO KE SATH. JITE THE HUM BHI GURUR ME ZINDAGI NA HARNE KE SURAT ME YE ZINDAGI. MILI THI JAB PAHLI NAZAR TUJHSE. GUM HO GAYA THA YE DIL KAHI MUJHSE. RUK GAYA THA WAQT JAISE. THAM GAYI THI YE SAANSE VAISE. WO PAL BHI KYA PAL THE. JO BITE HUE KAL ME THE WO CHUP CHUP KAR TUJHE DEKHNA. WO KHAWABHO ME BHI TUJHE DEKHNA WO DUAON ME TUJHE MANGNA WO NIGAHON ME TUJHE BAITHANA YAAD HAI WO SAB…. WO PAL BHI KYA PAL THE JO BITE HUE KAL ME THI TAB DIKHAYA TUNE. SACH HI BATAYA TUNE BIKTI HAI JAHAN ME SURAT NA HAI SIRAT KA KOI MOL. MILTI HAI MOHABBAT YAHA KAUDIYO KE MOL. ZIDD THI MERI BHI TUJHE PANE KI. EK DIN TUJHE EHSAS DILANE KI. SURAT TO BAS DO DIN KI KAHANI HAI. SIRAT HI ZINDAGI BHAR KAAM ANI HAI. AJ HOTA HAI TUJHE BHI MAHSOOS. JO KAL MUJH PAR THI BITI. AJJ WO TUJHKO HAI JINI . SAHI KAHA HAI KISI NE MOHABBAT KISI KO PAGAL BANA DE. TO KISI KO PATTHAR BANA DE. WO PAL BHI KYA PAL THE. JO BITE HUE KAL ME THE.

Kūnas sudarytas iš penkių skandų: pavidalo, jausmų, suvokimo, valios ir sąmonės. Pavidalas yra fizinis kūnas. Jausmai - tai kūno gėrio ir blogio, tiesos ir melo, liūdesio ir džiaugsmo, skausmo ir malonumo supratimas. Suvokimas reiškia pomėgius. Tai neapykanta blogiui, gėrio troškimas, bėgimas nuo liūdesio, džiaugsmo viltis, skausmo vengimas ir malonumo troškimas. Valia reiškia kūno valdymą atsižvelgiant į jausmus ir nuovokas - nekenčiant skausmo patirti malonumą, nekenčiant blogio daryti gera. Sąmonė yra juslė, kuri atsirenka, kas yra gera, o kas bloga, teisinga ar neteisinga, kas yra skausmas ar malonumas, džiaugsmas ar liūdesys. Klausydami sąmonės sužinome, jog blogis yra blogis, gėris - gėris, skausmas - skausmas, o malonumas - malonumas. Dėl to, jog pasąmonė atrinkinėja ir formuoja nusistatymus, ji bjaurisi blogiu ir gėrisi grožiu, o pagal šias nuostatas veikia fizinis kūnas. Todėl, kad egzistuoja fizinis kūnas, yra ir jausmai. Dėl to, kad yra jausmai, yra ir suvokimas. Suvokimas savo buvimu leidžia veikti valiai. Ir todėl, kad veikia valia, yra ir sąmonė. Turėdami sąmonę mes skiriame blogį nuo gėrio, teisybę nuo neteisybės, bjaurumą nuo grožio. Šie dalykai kyla dėl priėmimo ir atmetimo, kaip iš minties kyla fizinis kūnas. Tai lyg saulė ar mėnulis, atsispindintys vandens inde. Buda paaiškino, jog "Pavidalas - tai atsakas medžiaginiam pasauliui, tai lyg mėnulio atspindys vandenyje." (Iš Aukso šviesos sutros: "Budos kūnas lyg tuštuma, pavidalas - tai atsakas medžiaginiam pasauliui, tai lyg mėnulio atspindys vandenyje.") Pavidalas, jausmai, suvokimas, valia ir sąmonė - nuo pavidalo iki sąmonės ir vėl atgal iki pavidalo - tai Penkių skandų jungtis, pagal Dvylikos sąsajų tėkmę gyvybės grandinėje. Kūno atsiradimas prasideda nuo vienintelės minties mūsų sąmonėje. (Dvylika sąsajų egzistencijos grandinėje - neišmanymas, veiksmas, sąmonė, pavadinimas ir forma, šešių pojūčių organai, sąlytis, pojūtis, troškimas, prisirišimas, egzistencija, gimimas, senatvė ir mirtis. Pradedant neišmanymu, kiekviena sąsaja veda į kitą, tad jei pašalintume neišmanymą, senatvė ir mirtis niekada neateitų. Taip pat tai vadinama priežasčių grandine.) Sąmonė vis dėlto irgi yra geismas. Šis geismas, ši sąmonė, leidžia atsirasti kūnui. Kūnas yra tas kažkas, sutvirtintas aistros. Kai vienintelis plaukas nukrenta nuo galvos, kyla mintys, pilnos troškimų. Kai paliečiamas tik piršto galiukas, geismo mintys irgi kyla. Net kai paliečiamas kojos piršto nagas, kyla mintys, kupinos geismų. Visas kūnas sujungtas aistros.

Žmonės mano, kad renkasi daiktus pagal savo poreikius. Tačiau iš tikrųjų poreikiai parenka daiktams žmones. Daiktas šiais laikais stipresnis, nes jis dar turi vertę, o žmogus — beveik jokios. Vidutinis butas kainuoja pusę milijono, vidutinį žmogų galima nudobti už keletą tūkstančių. Manau, galima ir pigiau.

– Ar teisybė, Pranai, kad poezija pamažu vis tolsta nuo skaitytojo, o jeigu — taip, tai ar negalėtum pasakyti, kokiu atstumu šiuo metu yra nutolusi? — Galėčiau, — neilgai galvojęs, atsakė Pranas. — Tiksliai nepasakysiu, kadangi dabar nesu pasiėmęs indikatoriaus, bet vakar naktį pagal V. Rubavičiaus skalę buvo nutolusi 14 kilometrų Šiaurės Vakarų kryptimi.

Kabhi kabhi mujhe lagta hai, mushkil bada hai tujhko pana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, mushkil bada hai tujhe ye samjhana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, mushkil bada hai tujhe ye batana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Bada hu pagal mein tera dewana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Sabko chod kar bas tujhe hai apnana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Rakh du kadmo mein tere sara ye zamana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Bada hoga mushkil tere bina jee pana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Kahin duniya bhula na de hamare pyaar ka ye afsana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Har dard ko bhool bas tujhse hai rishta nibhana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Teri har shikayat aur gum ko hai mujhe mitana, Kabhi kabhi mujhe lagta hai, Kabhi kabhi mujhe lagta hai

(...) humoro jausmas, asmenybės moralė, gėrimo maniera ar netgi įgimtas kvapas turi kur kas daugiau reikšmės nei apskritai pilietybė ar netgi chromosomų rinkinys. Tai buvo logiška ir teisinga. Teisinga. Ir - pagal šią logiką ir šį teisingumą - pasaulyje nebuvo, o ir negalėjo būti vienišų žmonių. Buvo tik neatpažinusieji savųjų ir dėl to priversti vargti su svetimaisiais.

Ir man, ir mano artimiesiems bei mylimiesiems laisva, nepriklausoma, saugi,stabili, tolerantiška, demokratiška, draugiška, empatiška, kai kada savikritiška, o kai kada kieta ir kovinga Lietuva yra ne tik svajonė, tai - tikslas, taip turi būti. Tas pat galioja ir aplink esančioms šalims. Jeigu ir jos gyvens pagal tokius principus,tada ilgai, laimingai ir sėkmingai gyvensime visi. Ir atvirkščiai, jei aplink esančios šalys negali ar nenori šitų principų paisyti, turėsim rimtų problemų.

think big. While I was in college, I wrote down ‘₹5000 crore’ next to my bed and people used to say, kya likh raha hai, pagal hai kya, koi soch sakta hai kya.

Statistika, žmonės pamažu ima gyventi pagal statistikos duomenis, o ne pagal natūralius poreikius. Jeigu statistikos departamentas ir žurnalistas pranešė, kad privalai per gyvenimą pagaminti dešimt tonų mėšlo - būk geras, pasistenk.

Aš taip smarkiai galvojau, kad net užsnūdau ir susapnavau sapną, kad šoku balete mirštančiąją gulbę, pagal Čaikovskį, žinote...

Pagal Lyčių lygybės perspektyvinį planą jau kitąmet prisiartinti prie moters vyras begalės tik surištom rankom ir užrištom akim.

Čia reikia pridurti, jog klaidinga vadinti savižudžiais tik tuos žmones, kurie iš tikrųjų nusižudo. Tarp pastarųjų yra netgi daug tokių, kurie savižudžiais tampa, taip sakant, atsitiktinai, polinkio į savižudybę jie gali ir neturėti. Tarp žmonių, nepasižyminčių ryškia asmenybe, ryškiu likimu, tarp eilinių ir bandos žmonių pasitaiko tokių, kurie nusižudo, bet pagal visą savo charakterį anaiptol nepriklauso savižudžių tipui, kai tuo tarpu vėlgi daugelis, galbūt dauguma iš tų, kurie pagal savo esybę priklauso savižudžiams,— iš tikrųjų niekada nepakelia prieš save rankos. Savižudis — o Haris toks buvo — nebūtinai turi gyventi, ypač glaudžiai susijęs su mirtimi — taip galima gyventi ir nebūnant savižudžiu. Bet savižudžiui būdinga tai, kad jis savąjį „aš",— nesvarbu, teisėtai ar neteisėtai,— junta tarsi ypač pavojingą, nepatikimą ir nesaugų gamtos daigą, kad pats sau jis atrodo toks begaliniai nesaugus ir paliktas pavojui, tarsi stovėtų ant siaurutėlės uolos viršūnės, kur tereikia mažiausio išorinio stumtelėjimo arba menkiausio vidinio silpnumo, kad nukristų į tuštumą. Šio tipo žmonių likimui būdinga tai, kad savižudybė jiems yra visų tikėtiniausią mirties rūšis, bent jau jų pačių supratimu. Šią nuotaiką, kuri beveik visada pastebima dar ankstyvoje jaunystėje ir lydi šiuos žmones visą gyvenimą, sukelia ne kažkokia ypatingai silpna gyvybinė jėga, atvirkščiai, tarp „savižudžių" pasitaiko nepaprastai atkaklių, godžių ir drąsių natūrų. Bet lygiai taip pat, kaip yra žmonių, kurie, nors truputį sunegalavę, karščiuoja, taip ir šie žmonės, kuriuos vadiname „savižudžiais" ir kurie visuomet labai jausmingi ir jautrūs, nuo menkiausio sukrėtimo linkę intensyviai pasiduoti savižudybės minčiai.

... tiesa yra tešlos gabalą primenanti substancija. Ją galima formuoti pagal savo įgeidžius.

Žmonės mano, kad renkasi daiktus pagal savo poreikius. Tačiau iš tikrųjų poreikiai parenka daiktams žmones. Daiktas šiais laikais stipresnis, nes jis dar turi vertę, p žmogus - beveik jokios.

Vyrą vertinti derėtų pagal jo veiksmus. Jeigu jis sako viena, o daro kita, spręskite tik pagal jo veiksmus ir žinosite, kas jo širdyje. Darykite išvadas laiku. Tikras vyras ne tik maloniai nuteiks moterį "naktiniam spektakliui", bet ir pasirūpins ja išlipęs iš lovos. Tikras vyras jausis atsakingas už šeimos gerovę ir harmoningus santykius. Tai - ne išsigalvojimas. Tai - aksioma.

Na, niekam nepatinka svetimieji, oi, nepatinka. Nebus, ponai, jokios integracijos, jokio vieningo tautų draugystės branduolio dar ilgai nebus. Valstybėje, kurios ekonomikos lygį kelia atvykusi pigi kitataučių darbo jėga, tautų sugyvenimas pagal pasaulinio sukirpimo diktuojamas ekonominių nuostatų formas su nacionalinio turinio priemaiša yra... absurdas.

O štai jaunosios raganos sodelis tvarkomas visai ne pagal jos skonį - statulėlės, šventyklėlės, fontanėliai, angeliukai, suoleliai lankytojams, fejerverkai, amžinosios ugnys norintiems prie jos pasišildyti. Viskas iš geriausių norų, viskas su šventu fondo įsitikinimu, kad ją tai turi labai džiuginti... O iš tikrųjų visa tai, ko ji norėjo, tėra baltos pakalnutės mėnesienoje, kuriomis galėtų gėrėtis pro langą vilkėdama savo mėgstamiausią raudoną suknelę.

Ar žinote, kad aš dabar mėgstu prisiminti ir tam tikru laiku aplankyti tas vietas, kur kitados esu buvęs saviškai laimingas, mėgstu kurti savąją dabartį pagal tai, kas yra nebegrįžtamai praėję, ir dažnai slampinėju kaip šešėlis be reikalo ir be tikslo, nuliūdęs ir nusiminęs, Peterburgo užkampiais bei gatvėmis. Ir vis kokie atsiminimai! Pavyzdžiui, prisi­meni, kad štai čia lygiai prieš metus, lygiai tuo pačiu laiku, tą pačią valandą, šituo pačiu šaligatviu taip pat vaikštinėjai vienišas, taip pat nusiminęs kaip ir dabar! Ir prisimeni, kad ir tuomet svajonės buvo liūdnos, ir nors ir pirma buvo ne geriau, bet vis tartum jauti, kad gal ir lengviau, ir ramiau buvo gyventi, kad nebuvo tų sun­ kių minčių, kurios dabar prikibo prie manęs; kad nebu­ vo sąžinės graužimo, niūraus, rūškano graužimo, kuris dabar nei dieną, nei naktį neduoda ramybės. Ir klausi save: kurgi tavo svajonės? Ir linguoji galvą, sakai: kaip greitai bėga metai! Ir vėl klausi save: o ką gi tu nu­ veikei per tuos savo metus? kur palaidojai savo gražiau­siąjį laiką? Gyvenai tu ar ne? Žiūrėk, sakai sau, žiūrėk, kaip pasaulyje darosi šalta. Dar praeis keleri metai, ir po jų ateis niūri vienatvė, atslinks kretanti senatvė su lazda, o po jų maudulys ir nusiminimas. Nublanks tavo fantastinis pasaulis, sustings, nuvys tavo svajonės ir nu­ byrės kaip geltoni lapai nuo medžių... O Nastenka! Juk bus liūdna likti vienam, visiškai vienam, ir netgi netu­ rėti ko gailėtis—nieko, ničnieko... nes viskas, ko ne­ tekai, visa tai, viskas buvo niekis, kvailas, tuščias nulis, buvo vien tik svaja!

Kelias nuvalytas, takas iki autobusų stotelės lygus kaip stiklas, šaunuoliai tie vyrai ir moterys su lopetomis ir šluo­tomis, dabar tai ne sniegynas, per kurį brendi mauroda­mas iš pasipiktinimo ir tyro džiaugsmo mišinio; dabar šaligatvis nuvalytas ir lygus, ledinis ir lygus kaip kelias į Europą, tai yra be jokių kliūčių ir slidus kaip banano žie­vė, nors kam tie banalūs palyginimai, ledas yra slidus kaip ledas. Toks ledo darbas, būti slidžiam, slidumo etalonas turi būti orus ir atitikti savo prigimtį, narsiai versdamas praeivius iš koto, laimei, tiesiai į pusnis aplink. Eidamas jaučiu įsitempusius nugaros raumenis, žiūriu, kaip prieš mane ir aplink mane griūva moterys, jų labai daug, pri­kritusių iki pat autobuso stotelės; parkritusios moterys kažko susidrovi, nors griūti yra natūralu, jos išrausta, it būtų padariusios ką pernelyg pikantiško, nors ar būna per daug pikantiška moteris? Vyras griūva keikdamasis ir piktas, bet nesidrovi, tik įširsta ant savęs, kad va - vyras ir parkrito. Paslydęs vyras nėra pikantiškas, todėl jis, jei nesulūžo, skubiai atsikelia ir būtinai plūsdamasis eina toliau. Išsikeiki, ir palengvėja, žinoma. Keikdamasis atgauni savi­garbą. Paradoksas? Tiesa visąlaik paradoksali. Ir ją išvydęs pliką nuogą prieš savo akis, apstulbęs imtum keiktis. Manau, daugybė žmonių miršta keikdamiesi, net ir tie, švariaburniai. Taip daug oriau. Be to, atsisveikinant su šiuo pasauliu, kaip ir išvystant ano muitininkus, ir ypač jų uniformas, matyt, geriausias atsakas susikeikti. O tada pradėti šlovinamąsias giesmes. Ar kokias kitokias, priklausomai nuo konteksto. Kontekstas, pagalvojus, tai toks daiktas, nuo kurio vis­ kas priklauso. Jis tiesiog pasaulio valdovas, juk sakoma - aš elgsiuosi pagal kontekstą, atitinkamai kontekstui. Ir ne tik žmonės, bet ir valstybės taip daro.

Aš bjaurus, bet aš galiu nupirkti gražiausią moterį. Vadinasi, aš nesu bjaurus, nes bjaurumo poveikį, jo atbaidančią jėgą panaikina pinigai. Tegu aš - pagal savo individualybę - luošas, bet pinigai man suteikia 24 kojas. Vadinasi, aš nesu luošas. Aš blogas, nedoras, nesąžiningas, menko proto žmogus, bet pinigai gerbiami, vadinasi, gerbiamas jų savininkas. Pinigai yra didžiausias gėris - vadinasi, geras ir jų savininkas. Be to, pinigai išvaduoja mane nuo vargo būti nedoram, - todėl ir anksto manoma, jog aš doras.

Perón promulgó por decreto el Estatuto del Peón Rural que estableció un salario mínimo y mejoró las condiciones de alimentación, alojamiento e higiene del trabajo de campo, disponiendo además la asistencia médica y la estabilidad laboral. Años después, en diciembre de 1973, Perón contó: “Cuando se hizo el Estatuto del Peón y obligamos a todo el mundo a poner un salario —porque diez pesos no era un salario—, se produjo un gran alboroto en nuestro campo. La primera carta que recibí fue de mi madre, que tenía una estancia en la Patagonia, diciéndome: ‘Si vos creés que les puedo pagar 150 pesos a los peones, te has vuelto loco’. A renglón seguido le contesté: ‘Si no podés pagar tenés que dejarlos que vayan a otra parte, donde les paguen; en vez de tener veinte, tené diez peones, pero por lo menos pagales’”.

Psichologė Keith Stanovich tai vadina "Mato efektu" pagal Evangeliją pagal Matą: "Mat kas turi, tam bus quota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi" (Mt 13,12.). Kitaip tariant, turtingi mokslo tampa dar turtingesni, o mokslo skurdūs tampa dar skurdesni.

Jau daugiau kaip šimtas metų Vakarų Europos lingvistų ir istorikų darbai apie gotus, kurie įveikė Romą, teigia, kad tai buvusios gentys, kilusios iš Skandinavijos, tačiau Romos šaltiniai to nepatvirtina. Pagal juos, vadinamieji getai buvo nuo seno gyvavusi organizuota ir galinga tauta, kurios kariuomenė išvyko iš Pabaltijo ir Dniepro aukštupio baseino, o ne iš Skandinavijos.

Kai gudai atvyko į Ispaniją, jie daugelio lotyniškų žodžių negalėjo ištarti ir pakeitė juos pagal savo prūsišką tarimą. Ilgąsias balses lotyniškuose žodžiuose į dvibalsius, o ten, ten kur romėnai tardavo k, gudai dažnai tarė g. Todėl lotyniški žodžiai lacrima (ašara), lacus (ežeras) ispanų kalboje tariami lagrima ir lago. Dažną k tarimą g garsu senojoje lietuvių kalboje pažymėjo ir K. Būga; dabartiniais laikais tas tarimas buvo pastebėtas dzūkų tarmėje ir, atrodo, kad yra išlikęs Zietelos apylinkėje.

tumharai bina g nahi paunge, bs pagal se hojaonge, r phr mar jaonge...

Susan Neiman žodžiais, "jei totalitarizmo tikslas yra padaryti žmogaus individualybę nebereikalingą (superflouos), asmeniškumo akcentavimas yra pats tinkamiausias atsakas jam". Pabrėždama asmeninių apsisprendimų svarbą, istoriją Arendt suvokė ne deterministiškai, o kaip atvirą pasirinkimų lauką; iš čia ir reiklus, neretai priekaištingas filosofės požiūris į visus šios tragiškos istorijos dalyvius <...>. Arendt pasaulėvaizdyje istorijos dalyviai nebuvo pasyvūs stebėtojai". Taip pat svarbu ir tai, jog pats Eichmannas ir jo advokatai teisme be atvangos kartojo "smulkaus mašinos sraigtelio" teoriją: pagal ją, Eichmannas tik vykdęs fiurerio valią, kuri Trečiojo Reicho santvarkoje teisine prasme turėjo įstatymo galią, tad Eichmannas tebuvęs klusnus ir pavyzdingas valstybės tarnautojas, o ne koks nors ypatingas nusikaltėlis, asmenine iniciatyvaėmęsis žydų deportacijų