Gedi Quotes

My beloved is unto me as a bundle of myrrh, that lieth betwixt my breasts. My beloved is unto me as a cluster of henna flowers in the vineyards of Ein Gedi. —SONG OF SONGS, 1:13–14

- Apleista bažnyčia! - pagaliau prabilo Gedis. - Tikra metafora. Vieta, kur palaidotas miręs Dievas. Ne Kristus, žinoma, ir ne barzdotasis Sabaotas su šventu karveliu po pažastim. Miręs Lietuvos Dievas. Kiekvienam lietuviui reiktų kasdien užeiti į apleistą, pridergtą bažnyčią. Juk tai mūsų dvasios atspindys: buvusios didybės liekanos ir šiukšlės, nuolaužos, dulkės. Mums būtina kasdien matyti, kad visi mūsų dievai mirę. Kad net visiškoj nevilty neturėsim į ką kreiptis. Juk mes seniai niekuo nebetikim. Kremlium šiandien gali tikėti vien idiotai, Kristum - fanatikai, lietuvių tautos dvasia - paranojikai, laikantys norima esamu. Proto galia, deja, tiki tik kvailiai.

Senais takais per užpustytą mišką Aš paskui savo ilgesį brendu. Jau praeitis, palaidojusi viską, Sukaustė širdį amžinu ledu ​​Namo pareisiu – nesurasiu nieko, ​ Kapų tyloj čia gedi senos liepos​Kažko brangaus su manimi drauge. Prie kelio vienišas senukas kryžius ​Kaip sąžinė nežino užmaršties, ​ ​- Sutiks, priglaus, į praeitį sugrįžus ​ ​Iš sapno juodo mano dabarties.

Senais takais per užpustytą mišką Aš paskui savo ilgesį brendu. Jau praeitis, palaidojusi viską, Sukaustė širdį amžinu ledu ​​Namo pareisiu – nesurasiu nieko, ​ Kapų tyloj čia gedi senos liepos ​Kažko brangaus su manimi drauge. Prie kelio vienišas senukas kryžius ​Kaip sąžinė nežino užmaršties, ​ ​- Sutiks, priglaus, į praeitį sugrįžus ​ ​Iš sapno juodo mano dabarties.

There's more to Athens than tra- gedy,' says Paches with feeling. 'We laugh till we cry, and we drink.' Another swig. 'We drink till we fall down, but we're up first thing in the morning to scheme and love and build and do it all again. It's a city of belief, not despair. That proverb has nothing to do with the Athens I knew.

Detoid: A detailed factoid...

A warm ray of sunlight, gleaming from the window, shone on her face. Autumn in Ein Gedi was always happily greeted after the long and tiring summer; this morning was cool and crisp. A flock of cranes screeched as they flew through the skies – autumn migration had begun.